žolinėjimas

žolinė́jimas sm. (1) → žolinėti: 1. K, Rtr, BŽ501, KŽ, DŽ² Pro jo akis šmėstelėjo visas gyvenimas: nuo pirmų atsiminimų prie Aknystos upės ligi žolinėjimo dar šį rytą, kai su tėvu Petru brido per rasotas pievas A.Vaičiul. 2. N. 3. Keli liekoriai jį dėlei žolinėjimo apskundė LC1886,15. 4. Sut Netekėkime žynavimump, žolinė́jimump, burtump, velinump DP483. Bet regimi yra darbai kūno, kurie tie yra: peržengimas venčiavonystės, kekšysta, nečystybė, bjaurybė, abrozų garbinojimas, žolinėjimas VlnE108. Todėl mes norim kiekvienam užsakyti, idant daugiaus kiekvienas nuog meldimo balvonų alba stabų atstotų, žolinėjimus, alba žynavimus, atmestų VoL98. 5. N.